Gyvendama tarp dviejų šalių — Lietuvos ir Nyderlandų — labai aiškiai matau, kaip sezonai veikia tai, ką valgau. Tai, kas vasarą Lietuvoje yra kasdienybė, Nyderlanduose gali būti retenybė, ir atvirkščiai. Šis kontrastas man labai patinka — jis primena, kad maistas yra glaudžiai susijęs su vieta ir laiku.
Pavasaris: pirmieji žalumynai
Pavasarį Nyderlanduose pirmiausia pasirodo šparagai. Balti ir žalieji. Aš mėgstu kepti juos su alyvuogių aliejumi ir druska — nieko daugiau. Lietuvoje tuo metu jau būna pirmieji ridikėliai ir žalumynai iš daržo. Man patinka maišyti abiejų šalių pavasario skoniai: šparagus iš Maastricht’o ir lietuviškus ridikėlius vienoje lėkštėje.
Vasara: uogos ir lengvumas
Vasara — mano mėgstamiausias metas. Lietuvoje — braškės, mėlynės, avietės. Nyderlanduose — vyšnios ir įvairios uogos iš vietinių ūkių. Aš dažnai darau paprastus desertus: šviežias uogas su jogurtu ir šaukšteliu medaus. Arba kepu braškių ir rabarbarų pyragą su avižiniais dribsniais vietoj miltų.
Vasaros vakarais mėgstu kepti daržoves ant grotelių — cukinijas, paprikas, baklažanus. Pridedu šviežių žolelių ir truputį fetos. Tai paprasta, skanu ir atspindi sezoną.
Ruduo: šiluma ir prieskoniai
Ruduo — moliūgų, obuolių, šakninių daržovių laikas. Nyderlanduose populiarūs moliūgai visų formų ir spalvų. Lietuvoje — bulvės, morkos, burokėliai. Aš mėgstu kepti moliūgą su rozmarinu ir česnaku, o lietuviškus burokėlius — su kmynais ir medumi.
Obuolienės kepimas rudenį tapo tradicija. Naudoju obuolius iš vietinio turgaus, pridedu cinamono, kardamono ir kartais žiupsnelį imbiero. Kvapas užpildo visus namus.
Žiema: šaknys ir prieskoniai
Žiemą maistas tampa sotesnis. Šakninės daržovės, troškiniai, sriubos. Nyderlanduose mėgstu troškinti kopūstus su obuoliais ir cinamonu. Lietuvoje — raugintus kopūstus ir barščius. Abu variantai šildo ir primena, kad net žiemą galima rasti skonį ir spalvą.
Žiemos vakarais dažnai geriu arbatas su prieskoniais — imbieru, cinamonu, kardamonu. Kartais pridedu medaus. Tai paprastas būdas sukurti jaukumą, kai lauke šalta ir tamsu.
Ką tai reiškia man
Sezoninis valgymas man nėra taisyklė. Tai būdas jaustis gyvai ir susijusiai su aplinka. Kai valgau braškes vasarą, o ne žiemą, jos skonis yra visiškai kitoks. Kai kepu obuolius rudenį, kvapas primena vaikystę.
Gyvendama tarp dviejų šalių aš turiu prabangą matyti du sezoninius ritmus. Tai praturtina mano virtuvę ir mano supratimą apie maistą. Ir tai primena, kad geriausias maistas dažnai yra paprasčiausias — tas, kuris auga šalia ir šiuo metu.
Jei norite pasidalinti savo mėgstamiausiais sezoniniais receptais ar tradicijomis — labai kviečiu rašyti kontaktų puslapyje.